Post #

Paskutinio kovo savaitgalio jazz’as Birštone

Nuotraukos Alda Eikevičiūtė

Sakykite ką norite, bet Lietuvos džia­zas yra ne Vilnius, ne Kaunas ar Klaipėda, o Birštonas; ir pra­šom tai įsiminti.

Šian­dien muzi­kos fes­ti­va­lis daž­niau­siai sie­ja­mas su vidur­va­sa­riu ir saule, su pala­pine gam­toje ir jau­nais šauniais žmonė­mis. Kadais pir­mas vie­tas ėmę Bliuzai ar Rokai trau­kiasi į šoną, vieta užlei­džiama madin­ges­nėms muzi­koms su keletu scenų, workshop‘ais ir pajū­riais. Ką jau kal­bėti apie tokias atgy­ve­nas, kaip nuo 1980-​ųjų vyks­tantį jazz‘o fes­ti­valį Birštone kovo mėnesį…

Bet juk pats jazz‘as ver­tas dėme­sio, tiesa?

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas | komentuok
Post #

Andreea Chiru: tarp judesio ir nuojautos

Sakydavau ir tebe­sa­kau sau, kad visuo­met svarbu ste­bėti tai, kas nepa­žinta, neat­rasta, gal­būt tolima, bet ne tiek, kad nejus­tum ryšio su tuo, grei­čiau­siai pasą­mo­ni­nio ryšio pažinti. Šios foto­gra­fi­jos – tai labai mote­riš­kos ir sub­ti­lios moters Andreea Chiru mėgi­ni­mas užfik­suoti judė­jimą, kuris daž­niau būdin­gas vyro akiai. Jose aš paju­tau įdomų Andreea sti­lių, vie­to­mis ištirps­tantį san­tykį su objektu. Gal ištirpsta jis dėl to, kad vaiz­duo­ja­mas objek­tas – toks natū­ra­lus ir ne nau­jas, kitoks galėtų būti nebent santykis.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok
Post #

Kūrybiškumo Kioskas: Interviu su Gediminu Skyriumi

Nuotraukų autorė Ekvilina Milaševičiūtė

Sveikas, Gediminai, buvo smagu su tavimi susi­pa­žinti. Tu užsi­imi gra­fika, kuri iliust­ra­ci­jas, tuo pačiu dirbi su mar­ke­tingu ir komer­ci­nėje kom­pa­ni­joje — kaip viską sude­rini, ar turi ribą tarp darbo ir malo­numo, ar gal abu eina greta?

Griežtos ribos tik­rai nėra. Nebent tai, kad asme­nine kūryba užsi­imu vaka­rais ir savait­ga­liais. O sude­rinu viską papras­tai — vie­toj bend­ra­vimo su drau­gais, filmų žiūrė­jimo ar kitų itin “neįdo­mių” užsi­ėmimų paišau. Tiesa, atei­tyje norė­čiau užsi­imti dau­giau tik savo kūryba, bet iki to dar lau­kia daug darbo.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu | 2Komentarai
Post #

Patarimai norintiems dirbti kultūros vadybos srityje neknisant proto

Kurį laiką susi­lai­kiau nuo atvi­ros nuo­mo­nės reiš­kimo, galima sakyti jau­čiau, jog gal to šiuo metu nerei­kia, gal norė­jau duoti visiems pasi­il­sėti nuo Fluxus straips­nio, nuskam­bė­ju­sio per visus kana­lus, o gal tei­siog buvau per duag užsi­ėmusi visais kitais dar­bais. Tačiau pasta­ruoju metu, vis dau­giau kal­bant su tiek Meno Duobėje dir­ban­čiais žmonė­mis, tiek gau­nant inter­viu klau­si­mus, tiek šiaip užklau­sas, nuspren­džiau, jog rei­kėtų pra­dėti atvirą rub­riką su pata­ri­mais iš asme­ni­nės patir­ties, visiš­kai nuo­šir­džią ir be jokio šūdo malimo. Vis daž­niau sutinku jau­nus, entu­zias­tin­gus žmones, kar­tais net per daug nai­vius ir vis užduo­dan­čius klau­si­mus apie vie­nus ir kitus daly­kus. Šis straips­nis bus skir­tas tiems, kas dau­giau­siai nori dirbti su orga­ni­za­cine veikla, meni­nin­kams skir­siu kitą įrašą.

Skaityti toliau

Kategorija: Tekstas | 7Komentarai
Post #

SAM3 – traukiantis sapnus iš realybės

Neįsivaizduoju, kiek sie­kia jūsų žinių toliai, bet man buvo neti­kė­tas atra­di­mas, kai beieš­ko­dama infor­ma­ci­jos apie gat­vės meną vie­name pus­la­pyje užti­kau, kad jo šaknys kil­di­na­mos iš pie­ši­nių ant uolų, sie­kian­čių 20 000 metų. Aišku, nuo pir­mųjų darbų ant urvo sienų iki dabar daug kas pasi­keitė, bet ši sąsaja lei­džia suprasti, kad gat­vės meni­nin­kas nėra kaž­koks mūsų amžiaus „atra­di­mas“ ir, kad žmonės visada ieš­kojo būdų, kaip jų žinia galėtų pasiektų kuo didesnę audi­to­riją. Tik šiais lai­kais, kai mes, skir­tin­gai nei lau­ki­niai, jau esam per­si­valgę tiks­liai užfik­suoto kas­die­ny­bės vaizdo, pavei­kes­nis tampa pieš­tas fan­ta­zijų pasau­lis. SAM3, nese­niai mano atras­tas ispanų gat­vės meni­nin­kas, taip pat yra tokio pasau­lio kūrė­jas, tačiau jo kūri­niai, manau, yra kaž­kiek išskir­ti­niai šian­die­nos kontekste.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok