Straipsnio autorė: Grėtė Kaulinytė
Buvo vėlus sekmadienio vakaras, pats krepšinio čempionato įkarštis, ir mieste knibždėjo žmonės. Visi skubėjo artimiausius barus parėkti, paploti bei pagerti už savo mėgstamą komandą. Aš, tiesa, per kelias visuotinio pamišimo savaites taip ir neprisiruošusi pasižiūrėti nei vienų rungtynių, tą vakarą nutariau, kad nebeverta bandyti pamėgti krepšinio (vis vien po poros dienų čempionatas baigsis) ir patraukiau namo. Teko kantriai brautis pro plaukiančius žmones, bet nepasidaviau. Tik štai, priekyje būriavosi dar glaudesnė minia. Supratau, kad reikės būti kantriai bet, tvirtai pasiryžusi praeiti, nėriau į ją.










