Žymės: Architektūra

Įkėlė: Deimantė Tamutytė | Įkelta: balandžio 3, 2012

SAM3 – traukiantis sapnus iš realybės

Neįsivaizduoju, kiek sie­kia jūsų žinių toliai, bet man buvo neti­kė­tas atra­di­mas, kai beieš­ko­dama infor­ma­ci­jos apie gat­vės meną vie­name pus­la­pyje užti­kau, kad jo šaknys kil­di­na­mos iš pie­ši­nių ant uolų, sie­kian­čių 20 000 metų. Aišku, nuo pir­mųjų darbų ant urvo sienų iki dabar daug kas pasi­keitė, bet ši sąsaja lei­džia suprasti, kad gat­vės meni­nin­kas nėra kaž­koks mūsų amžiaus „atra­di­mas“ ir, kad žmonės visada ieš­kojo būdų, kaip jų žinia galėtų pasiektų kuo didesnę audi­to­riją. Tik šiais lai­kais, kai mes, skir­tin­gai nei lau­ki­niai, jau esam per­si­valgę tiks­liai užfik­suoto kas­die­ny­bės vaizdo, pavei­kes­nis tampa pieš­tas fan­ta­zijų pasau­lis. SAM3, nese­niai mano atras­tas ispanų gat­vės meni­nin­kas, taip pat yra tokio pasau­lio kūrė­jas, tačiau jo kūri­niai, manau, yra kaž­kiek išskir­ti­niai šian­die­nos kontekste.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok
Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: vasario 19, 2012

Kūrybiškumo Kioskas: Interviu su Migle Nainyte ir Auste Kuliešiūte

Fotografė: Marta Ivanova

Sveikos, smagu su jumis susi­pa­žinti arti­miau, taigi judame tie­siai prie klau­simų – visų pirma labai įdomu, jog dir­bate dviese, papa­sa­ko­kite kuo viena kitą papil­dote ir kaip taip susi­klostė, jog tapote duetu?

Kūrėm atski­rai, kol mūsų darbų nepra­dėjo panioti aplin­ki­niai. Tada ir viena kitą paste­bė­jom. Keista ištinka akistata, kai atrandi žmogų, šnekantį beveik iden­tiška tava­jai kalba. Viskas tampa papras­čiau, toly­giau — viena pra­deda mintį, kita užbai­gia. Žodžiu, jau­tiesi kaip įsėdęs į savo roges (žiemos motyvai).

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu | komentuok
Įkėlė: Duobes Svecias | Įkelta: gruodžio 5, 2011

Miestas, kuriuo negaliu tikėti: Arcosanti

Esu toks tie­saus sukir­pimo miesto vai­kas, kad atrodo keista, kaip dar netu­riu tro­lei­buso ūsų ir kar­to­ni­nio kavos puo­de­lio vie­toj deši­nės ran­kos. Voliojuosi pie­vose kiek telpa, bet pas­kui kaip į mus­gaudį lekiu ten, kur yra gat­vės ir koks nors švie­so­fo­ras. Skaitydama Bukowskio „A poem is a city“ apsi­ver­kiu. Ir pati poe­ti­zuoju tą smogą bei mūrą iki per­si­val­gymo – jau paaug­lys­tėj, kai žodžiai ėmė dėlio­tis į kaž­ko­kią giliai stal­čiuje sle­piamą kūrybą, į ją vis įlįs­davo suvelta urba­nis­tika. Kūryba jau seniai išaugta ir išsi­ža­dėta, bet liko tas iškry­pė­liš­kas pomė­gis įsivaiz­duoti, kad mies­tas yra mane pri­glo­bian­tis, mai­ti­nan­tis ir kar­tais man paklūs­tan­tis gyvū­nas. Kad visi tie lai­dai, vamz­džiai ir kami­nai veda į kažką mėsingo ir pla­kan­čio, ką kar­tais gali išgirsti vie­nas naktį stotelėje.

Skaityti toliau

Kategorija: Tekstas | 4Komentarai
Įkėlė: Ema Kilikevičiūtė | Įkelta: lapkričio 30, 2011

Esther Stocker – kas sieja animaciją, 3D instaliacijas ir šešiasdešimtuosius

Kaip galima būtų nela­bai glau­džius deri­nius, tokius kaip šešias­de­šim­tieji, tri­ma­tės insta­lia­ci­jos ar ani­ma­cija suvokti vie­name pro­jekte, vie­name kūri­nyje? Viskas yra kur kas papras­čiau nei paprasta ir per­tei­kiama Vienoje gyve­nan­čios Italų kil­mės dai­li­nin­kės Esther Stocker kūryboje.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok
Įkėlė: Ieva Veideikaitė | Įkelta: lapkričio 24, 2011

Fotodienoraštis: Teritorijos

Žmonės, kaip ir dau­guma pla­ne­tos gyvūnų, pasi­duoda teri­to­rijų žymė­jimo ir sau­go­jimo ins­tink­tui. Skirtumas tik tas, kad pažangi rasė pasi­tel­kia įmant­res­nes prie­mo­nes nei šlapi­ni­ma­sis ant medžių ir stul­pe­lių – karei­viais ir vėlia­vo­mis pažy­mi­mos vals­ty­bių sie­nos, dažais ir tvo­ro­mis atski­riami gyve­na­mieji plo­tai, atstu­mais atsi­ri­bo­jama sava asme­ninė erdvė sto­vint eilėje prie kasos.

Kurį laiką kolek­cio­nuoju šiuos dvi­gu­bus namu­kus ir gal­voju, ar tik toks beato­dai­riš­kas noras atsi­skirti tuo pačiu nevirsta kolek­ty­vine kūryba?

Fotografė Ieva Vedeikaitė.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai
12345...>|

  • Trumpas Metras