Žymės: gatvės menas

Įkėlė: Deimantė Tamutytė | Įkelta: balandžio 3, 2012

SAM3 – traukiantis sapnus iš realybės

Neįsivaizduoju, kiek sie­kia jūsų žinių toliai, bet man buvo neti­kė­tas atra­di­mas, kai beieš­ko­dama infor­ma­ci­jos apie gat­vės meną vie­name pus­la­pyje užti­kau, kad jo šaknys kil­di­na­mos iš pie­ši­nių ant uolų, sie­kian­čių 20 000 metų. Aišku, nuo pir­mųjų darbų ant urvo sienų iki dabar daug kas pasi­keitė, bet ši sąsaja lei­džia suprasti, kad gat­vės meni­nin­kas nėra kaž­koks mūsų amžiaus „atra­di­mas“ ir, kad žmonės visada ieš­kojo būdų, kaip jų žinia galėtų pasiektų kuo didesnę audi­to­riją. Tik šiais lai­kais, kai mes, skir­tin­gai nei lau­ki­niai, jau esam per­si­valgę tiks­liai užfik­suoto kas­die­ny­bės vaizdo, pavei­kes­nis tampa pieš­tas fan­ta­zijų pasau­lis. SAM3, nese­niai mano atras­tas ispanų gat­vės meni­nin­kas, taip pat yra tokio pasau­lio kūrė­jas, tačiau jo kūri­niai, manau, yra kaž­kiek išskir­ti­niai šian­die­nos kontekste.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok
Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: balandžio 2, 2012

Kūrybiškumo Kioskas: interviu su Tadu Šimkumi

Fotografas: Tadas Černiauskas

Sveikas, Tadai, smagu galų gale tave pakal­binti pla­čiau. Taigi, pir­mas klau­si­mas būtų, kąveiki šiuo metu, kuo gyveni, domiesi?

Labas, man taip pat labai džiugu atsa­ki­nėti į jūsų klau­si­mus. Paskutiniu metu pasi­taikė labai įdomi proga — sukurti baro įvaizdį nuo pava­di­nimo iki inte­rjero . Tad pas­ku­ti­nis mėnuo pra­leis­tas eski­zuo­jant logo­ti­pus, pai­šant inte­rjere ir pri­žiū­rint visą pro­jekto eigą. Daug nau­jos patir­ties . Džiugu išties. O šiaip dar vis mėtaus nuo užsa­kymo iki užsa­kymo, bet pamažu bręsta rei­ka­las pasto­ves­niam savo vers­lui. Taip pat domiuosi gat­vės menu . O tiks­liau tai didelio/​mil­ži­niško for­mato pie­ši­niais – paveiks­lais miesto erd­vėse. Bandau išsi­aiš­kinti kaip ir iš kur jie gauna lėšų, kaip ir kas tai organizuoja.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu | komentuok
Įkėlė: Ema Kilikevičiūtė | Įkelta: kovo 13, 2012

Karikatūrų įkvėptas gatvės menas, arba kas yra Phlegm?

Medicina besi­do­min­tiems skai­ty­to­jams tai tik­riau­sia atro­dys tarsi uni­ver­si­teto kori­do­riuose skam­ban­tis anek­do­tas, pade­dan­tis atsi­minti ligų pava­di­ni­mus ir kitus spal­vin­gus ter­mi­nus. Juk Phlegmona – išpli­tęs pūli­nis puriųjų audi­nių užde­gi­mas, kurį suke­lia pūli­niai mik­ro­bai, patekę pro sužeistą odą arba glei­vinę. Fui… vis­kas skamba nela­bai maloniai.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok
Įkėlė: Deimantė Tamutytė | Įkelta: kovo 9, 2012

Jei netyčia sugalvotum keisti pasaulį. JR veidai gatvėse

Visada mėgau siur­rea­lius daly­kus, todėl pri­si­pa­žįstu, išvy­dusi miesto su mil­ži­niš­kais vei­dais nuo­trauką, net šokte­lė­jau. Šis vaiz­das manęs nebe­pa­leido – būtent taip ir pra­si­dėjo mano pažin­tis su pran­cūzų foto­me­ni­ninku JR, atsklei­dusi, kad tas vizu­a­li­nis nere­alu­mas yra tik led­kal­nio vir­šūnė jo kūryboje.

JR. Net ir gerai panar­šius inter­nete infor­ma­ci­jos apie patį meni­ninką išties beveik nerasi. Skelbiama nebent tai, kad jis pran­cū­zas, tačiau asme­nybė nei­den­ti­fi­kuota ir toliau rašoma tik apie kūrybą. Nelabai daug smal­siai nosiai. Bet būtent toks ir yra šio meni­ninko tiks­las – kelti klau­si­mus. Ir pir­miau­sia savo darbais.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 2Komentarai
Įkėlė: Ema Kilikevičiūtė | Įkelta: gruodžio 21, 2011

Lygsvara tarp išsišokimo ir pripažinimo. D.Cerny kelias į aukštumas

Jau seno­kai keliu sau klau­simą – kas yra meni­nin­kas? Kūrybiškumas, savi­raiška, cha­rizma, talen­tas? Ar turint šiuos kri­te­ri­jus galima vadin­tis meni­ninku? Gal pakanka gimti meni­ninkų šeimoje, kur karta iš kar­tos mynė tuos pačius parodų take­lius, kur nuo mažens supo viso­kio plauko per­so­na­žai – rašy­to­jai, dai­li­nin­kai, reži­sie­riai ir užau­gus pasi­nau­do­jus pla­čiu pažin­čių ratu bei iš meni­ninkų šeimos pavel­dėtu talentu sėkmė ateina be dide­lių pastangų. Nieko neban­dau sumen­kinti, tie­siog ana­li­zuoju situ­aciją. Kaip paro­dyti save ir savo dar­bus, kaip pra­nešti pasau­liui apie kūrybą, kad ne tik kal­bėtų, bet ir pri­si­mintų? Žinoma, tra­di­cinė paroda išlieka pati­ki­miau­sias būdas, tačiau ar tik­rai efek­ty­vus? Po kiek laiko tampi pri­pa­žin­tas ir žino­mas be rekla­mos? Ar išsi­šo­kė­liš­kas pasi­ro­dy­mas, veiks­mas, kūri­nys nėra vie­nas iš pasi­rin­kimų, sten­gian­tis paro­dyti save visuo­me­nei ir lydint sėk­mei toliau kopti karje­ros laip­tais? Pavyzdžiui, vie­noje šalyje kilo skan­da­las, kai meni­nin­kas, pasi­ėmęs arbūzą ir jame išskap­ta­vęs skylę, bandė vie­šai san­ty­kiauti miesto centre. Žinoma, buvo susi­laukta ati­tin­ka­mos aplin­ki­nių reak­ci­jos: arešto ir bau­dos. Kaip bebūtų, toks nepa­aiš­ki­na­mas poel­gis jį išgar­sino ir toliau vis­kas klo­josi papras­čiau, t.y. kova po saule buvo leng­vesnė, nes dau­guma jau buvo gir­dėję apie meni­ninką. Visada galima pasi­rinkti papras­tesnį būdą save paro­dyti ir išreikšti, bet ar nekyla grėsmė būti pava­din­tam tie­siog išsi­šo­kė­liu, o ne talentu?

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 2Komentarai
12345

  • Trumpas Metras