Žymės: Londonas

Frieze Art Fair 2011 ir pasenusių hipių karta

Pasveikinkite mane sugrį­žus į rašan­čiųjų ratą… Taip, žinau, jog žadė­jau labai suak­ty­vėti dės­tant savo min­tis vir­tu­a­lioje erd­vėje, tačiau šiuo metu panašu, jog įklim­pau į didelį liūną, kuo­met pama­tau, išgirstu, sutinku ir susi­do­miu dau­giau dalykų nei kad turiu laiko jais pasi­da­linti su kitais, nors ir labai to noriu. Fotoaparato kor­telė per­pil­dyta, video įrašai nebe­telpa į hardą, kalen­do­rius vis akty­vėja, o gal­voje kar­tais viena min­tis stai­giai per­kerta kitą. Panikos kelti nesi­nori, pila­tės kvė­pa­vimo pra­t­imų daryti nemoku, tad tenka gau­dyti orą ir leisti sau tie­siog per­si­pil­dyti, tikin­tis, jog kaž­kurį momentą viską per­virš­kin­siu ir iššau­siu kokį best­se­lerį arba ne taip opti­mis­tiš­kai būsiu pri­versta imtis nepla­nuotų poil­sio atostogų.

Šiame straips­nyje noriu para­šyti apie šių metų Frieze Art Fair Londone, tačiau kai tik pra­dedu apie ją gal­voti, gal­voje iškarto suš­mės­čioja tik prieš savaitę užbaig­tas “Kūrybiškumo Kioskas” Lietuvoje, kurio metu lan­kan­tis po skir­tin­giau­sius mies­tus teko pajusti vie­tinį kūry­bos pulsą, nuo labai sėk­mingų kūrėjų, dir­ban­čių indust­ri­joje iki nere­alių darbų ir kine­ti­nių skulp­tūrų mažuose Telšiuose prie ežero, dis­ko­tekų, strip­tizo stulpo, “Pasimatymo” pice­ri­jos bei stul­bi­nan­čių gale­rijų, kurios visą dieną stūkso tuščios.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai

Mobstr — gatvės menininkas besivadovaujantis mažiau yra daugiau principu

Šis auto­rius, maiš­ti­nin­kas ar tie­siog pokš­ti­nin­kas patraukė mano akį savo mini­ma­lizmu, papras­tumu ir aiš­kumu. Vaikiną, pasi­va­di­nusį Mobstr sla­py­var­džiu galė­tume įvar­dinti gat­vės meno mini­ma­listu, estetu ar gal net poetu. Gatvės menas, daž­nai aso­ci­juo­jan­tis mums su rėkian­čio­mis spal­vo­mis, dide­lių gaba­ritų pie­ši­niais ir įmant­riais šrif­tais, šio auto­riaus ran­kose tampa taikliu, įžūliu, būtent ant šios sie­nos skirtu atsi­ra­sti lengvu štrichu.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 6Komentarai

Prisimenant Leigh Bowery ir ekshibicionizmo šarmą

Turbūt nebū­čiau radusi geres­nės pro­gos pla­čiau pasi­do­mėti Leigh Bowery, tuo labiau skirti jam straipsnį, jeigu ne meni­ninko pen­kias­de­šimto gim­ta­die­nio proga sureng­tas pokal­bis ir vaka­ras ICA (Institute of Contemporary Art) Londone. Turiu pri­pa­žinti, jog tą kartą salėje atsi­dū­riau ganė­ti­nai atsi­tik­ti­nai — visiš­kai nepa­si­do­mė­jusi apie ką bus kal­bama, kas pri­sta­ti­nės, kodėl ir dėl ko. Tiesiog sekiau jau įprasta tra­di­cija tam­pan­čia penk­ta­die­nio rutina, kuo­met ateinu paš­niukš­ti­nėti kas šį kartą bus įdomaus “Culture Now” pokal­bių stu­di­joje, vyks­tan­čioje kiek­vie­nos savai­tės popietę.

Todėl likau šiek tiek nuste­busi kuo­met papuo­liau į pilną spal­vingų žmonių, trans­ves­titų, ryš­kiai išsi­da­bi­nu­sių ir išsi­da­žiu­sių vai­kinų bei mer­ginų, vyrų bei moterų salę. Įdomi pasi­rodė ir “pur­vi­nais juo­ke­liais” besi­da­li­nanti pašne­kovė Sue Tilley, švytinti pasi­ti­kė­jimu savimi, savo kūnu ir tuo, jog tapy­tojo Lucian Freud paveiks­las, kuriame ji pozavo nuoga buvo par­duo­tas už beveik 34 mili­jo­nus dole­rių (beje pozuo­toja negavo nei cento). Tikiuosi, jog šis straips­nis, jau pui­kiai žinan­tiems apie šią mados avan­gardo, per­for­manso, muzi­kos bei klubų kul­tū­ros asme­nybę, dar kartą pri­mins apie jo ribas lau­žan­čią kūrybą.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 2Komentarai

Pick Me Up 2011, apsilankymas

Somerset House gar­sėja savo „aukšto“ lygio ren­gi­niais, saky­da­mas tai, turiu ome­nyje, jog nie­kada nepa­gal­vo­čiau, jog netoli Londono „akies“, pra­banga tvis­kan­čių iškil­mingų rūmų prie­angį nekant­riai min­džios gal kelios dešim­tys eilėje besi­bu­riuo­jan­čių „hips­te­rių“. Išties neįp­ras­tas vaiz­de­lis vie­noje vie­toje, lyg kokiame penk­ta­die­nio vaka­rė­lyje išvysti tokią gausą spal­vingų ir viso­ke­rio­pai savo kūry­binį sta­tusą ban­dan­čių pabrėžti jau­nuo­lių ir netik. Nemeluosiu, šiek tiek džiau­giuosi tokia ste­reo­tipų lau­žymo prak­tika, tačiau vis dar sto­viu triukš­min­game prie­an­gyje ir mąs­tau kas gi lau­kia manęs viduje.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 6Komentarai

Socialiai praturtinta erdvė ir bendruomenės sukurtas “The George”

Kai kurios erd­vės kuria savo vertę per este­tiką ir vizu­alumą, patrauk­da­mos žiūrovą įdomiu inte­rjeru ir sukurta atmos­fera. Tačiau tur­būt visi pri­tar­tu­mėte, jog tai ne vie­nin­te­lis ele­men­tas ver­čian­tis mus lan­ky­tis ir užsukti į kai kurias vie­tas nuo­la­tos, susi­tikti čia su savo drau­gais ir nau­jais žmonė­mis, bend­rauti ar užsi­imti kokia mėgiama veikla. Sakyčiau, erd­vių skirs­ty­mas į for­ma­lias ir nefor­ma­lias yra labai taik­lus ir jau­čia­mas. Neformalios erd­vės daž­nai būna pačios mie­liau­sios jau­nam žmogui — čia nerei­kia rūpin­tis kad susi­kūp­ri­nęs ir netvar­kin­gai sukry­žia­vęs kojas sėdi ant žemės, kad fote­liai ir sofos labai nud­rengti ir dul­kini, kad visi rūko viduje ar kad kas tave nuž­velgs įtar­tinu žvilgs­niu, jeigu pri­eisi tie­siog pasi­la­binti su pirmą kartą matomu žmogumi.

Deja tokių erd­vių yra mažai, jos neturi for­ma­lių doku­mentų, kavi­nių ar meno centrų sta­tusų, vei­kia tie­siog entu­ziastų dėka, kurie gyvena tuo ką daro ir daro tai dėl ko gyvena. Jeigu suregz­tu­mėte idėją ati­da­ryti nišinę, nefor­ma­lią erdvę, tur­būt šiuo metu tam pati tin­ka­miau­sia vieta būtų Berlynas, kur nekil­no­jamo turto kai­nos ir įsta­ty­minė bazė lei­džia mieste atsi­durti skir­tin­giau­siems ink­liu­zams. Tuo tarpu Londonas sten­giasi ir kapa­no­jasi, tačiau tenka ir pako­voti. Šį kartą pri­sta­tau “The George”, jį galima būtų pava­dinti tie­siog bendruomenės/​meno/​kūrybingumo erdve, kurioje ren­kasi jau­ni­mas arba vyresni atviro mąs­tymo žmonės ir įvai­riau­sių menų entu­zias­tai, o akty­viau­siai bene reiš­kiasi muzikantai.

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas, Tekstas, Vietos | komentuok