Žymės: modernizmas

Įkėlė: Alda Eikevičiūtė | Įkelta: lapkričio 21, 2011

Anna ir Bernhard Blume – inteligentiškos fotografinės karikatūros. Chaosas ir absurdas

„Galbūt tiesa yra moteris“

Kartais, tie­siog vaizdų paieš­kos sis­te­moje, ban­dau rasti kuo labiau mano savijautą/​būseną atspin­din­čią iliust­ra­ciją. Dabar jau ir nepa­menu kokia buvo žodinė užklausa, bet vieną vakarą, užsi­im­dama tokiu savo­tišku auto-​psicho-​tyrimu, išsi­rin­kau būtent Anna’os ir Bernhard’o nuo­trauką. Ji buvo nedi­delė, išplau­kusi, o jos centre, rodos, vemian­tis vyras. Įspūdį darė būtent tai, jog šis pro­ce­sas buvo pavaiz­duo­tas taip drą­siai ir atvi­rai. Svarbiausias nuo­trau­kos akcen­tas – ta eks­p­re­syvi iš vyro bur­nos besi­ver­žianti srovė, itin arti objektyvo.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 10Komentarai
Įkėlė: Duobes Svecias | Įkelta: vasario 10, 2010

Dieviškasis menas arba opmeno ragnariokas — The Responsive Eye

Be galo sąly­giška ir naivu ką nors šiame žemiš­kame, o ypač meno, pasau­lyje vadinti „die­višku“, „genia­liu“ ar „žvaigž­dišku“. Kiekvienas, bent kiek susi­dū­ręs su dai­lės isto­rija, meno pro­cesų raida, nutuo­kia, kad šioje sfe­roje, kaip nie­kur kitur, ypač daug lemia ne įgimti nuo­pel­nai, o įvai­rios kon­ven­ci­jos bei susi­ta­ri­mai. Viešoji bei kri­tikų nuo­monė vie­nus geba labai stai­giai pakelti į viršų, kitus, savo ruožtu, nugramz­dinti į užmarš­ties dumblynes.

Taip yra ir su opmenu. Prieš kelis dešimt­me­čius tapęs ir buvęs labai madingu meni­niu judė­jimu, šiais lai­kais jis pri­si­me­na­mas siau­ruose spe­cia­listų (meno­ty­ri­ninkų, kolek­cio­nie­rių, žingei­des­nių meno var­to­tojų) ratuose. Žinoma, gal­būt nerei­kia taip jau dra­ma­ti­zuoti — atski­rais frag­men­tais ir nuo­tru­po­mis opme­nas funk­cio­nuoja ir mūsiš­kėje kas­die­ny­bėje. Madų pasau­lyje epi­zo­diš­kai pri­si­me­nant kas būta „ant ban­gos“ seniau, panau­do­ja­mos opti­nė­mis iliu­zi­jo­mis paremtų raštų kom­bi­na­ci­jos, savo išma­nymą demonst­ruo­jan­tys archi­tek­tai ir inte­rjero dizai­ne­riai vieną kitą opmeno detalę panau­doja namų apsta­tyme. O ir mene (ypač pri­si­me­nant britų tapybą — Garry Hume‘ą, Liamą Gillicką, Sarah Morris) opti­nis pali­ki­mas neat­rodo toks jau ir pamirštas.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai
Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: sausio 14, 2010

Priit Pajos ir psichodeliniu šamanizmu įvardinta tapyba

Priit Pajos

Taip jau esti, jog kūry­bi­nėje plot­mėje gyvuoja mažiau­siai dvi sto­vyk­los — kla­sikų, supra­s­kite senojo meno mylė­tojų ir moder­nistų arba kitaip vadi­namų šiuo­lai­ki­nio meno atstovų. Tos gi dvi sto­vyk­los mėgsta regzti įvai­rias int­ri­gas, kovoti tar­pu­sa­vyje, papikt­žo­džiauti ir kitaip pra­links­minti savo ir aplin­ki­nių kas­die­nybę. Tačiau šį kartą kal­bė­sime ne apie juos, o apie tautą ar tiks­liau tau­tos atstovą, kuri mažų mažiau­siai api­bū­di­nama tokiais epi­te­tais kaip keis­toka ar neįp­rasta. Taip jau tur­būt atspė­jote, jog kalbu apie estus. Nori nenori, bet estus supa begalė mitų, tipažų, juo­ke­lių ir nuti­kimų. Panašu, jog tapy­to­jas Priit Pajos nėra išim­tis, o savo kito­niš­kumą jis išreiš­kia tapy­bos kalba, kuri tapo didžiau­sia mįsle ne tik kad kla­si­kos ar moder­nizmo mylė­to­jams, bet ir patiems ger­bia­mie­siems goti­kos specialistams.

Siužetai saky­tume pri­mena tūks­tan­čius kartų maty­tus iko­no­gra­fi­nius siu­že­tus, tūlam neke­lian­čius nieko dau­giau kaip nuo­bo­dulį, tačiau šio auto­riaus kuria­mas pasau­lis yra šiek tiek kito­niš­kes­nis, ryš­kes­nis, kitaip tai įvar­din­tas psi­cho­de­li­nis šama­niz­mas. Tiesą pasa­kius tokios tapy­bos šakos gir­dė­jusi dar nebu­vau ir šiek tiek abe­joju dėl tokio žodžių jun­gi­nio korek­tiš­kumo, tačiau skamba int­ri­guo­jan­čiai ir rei­kėtų paste­bėti, jog toks jun­gi­nys gero­kai pra­ple­čia pačios tapy­bos tech­ni­kos suvo­kimo ribas.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 6Komentarai
Įkėlė: Aleksandr Pasevin | Įkelta: lapkričio 26, 2009

Dieter Rams — dizainerių dizaineris

Industrinis dizai­nas — bene labiau­siai paveiki dizaino šaka. Beveik vis­kas, ką žmogus susi­kūrė aplink save, pri­taikė savo kas­die­ny­bei, geres­nei savi­jau­tai, pato­ges­niam gyve­ni­mui, daž­nai yra taip įprasta mums, jog net nesu­si­mąs­tome, kas už viso to stovi. Tokia tri­via­lia įžanga norė­čiau pra­dėti pasa­ko­jimą apie vieną įtakin­giau­sių XX-​XXI a. dizai­ne­rių, kurį žino, arba bent jau turėtų žinoti, kiek­vie­nas besi­do­min­tis šia sri­timi žmogus. Tikiuosi po šio straips­nio, apie šį dizai­nerį ir jo nuveik­tus dar­bus, bei jų poveikį žmoni­jos este­ti­nei kul­tū­rai, objekto dizai­nui ir netgi šiuo­lai­ki­niam mūsų mąs­ty­mui, suži­nos dau­giau mūsų skaitytojų.

Žmogus, apie kurį kal­bė­siu šiame straips­nyje, vardu Dieter Rams. Gimęs Visbadene, pietų Vokietijoje, savo karjerą pra­dėjo nuo archi­tek­tū­ros ir inte­rjero dizaino. 1955 metais, tuo metu dar nie­kam neži­noma elekt­ro­ni­nių prie­taisų fir­melė „Braun“ ieš­kojo jauno architekto/​dizainerio, ko pase­koje pra­si­dėjo D.Ramso kilimo laikotarpis.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 1 Comment
Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: rugsėjo 18, 2009

Šventoji postmodernizmo trejybė kino asmenyje

Zhang Xiaogang

Zhang Xiaogang „A Big Family“ („Didelė Šeima“)

Šioje epo­choje, kurioje aš ir jūs gyve­name, ir kurioje nėra jokių atsa­kymų į klau­si­mus, nie­kas man nesu­truk­dys konsta­tuoti, jog prieš jus mato­mas tapy­bos kūri­nys yra iko­no­gra­fi­nis Meno paveiks­las. Šiame paveik­sle yra pavaiz­duota visa šven­toji tre­jybė — Menas tėvas, Menas sūnus ir Menas šven­toji dva­sia. Visų žvilgs­nis nukreip­tas tie­siai į jus ir pra­na­šauja apie Meno mirtį. Jeigu žvelg­tume atgal ir ban­dy­tume ana­li­zuoti šios Meno tre­jy­bės paveikslą moder­nizmo eroje, būtume išvydę asme­nis, pil­nus tik­rumo, nau­jo­vių, su kny­go­mis ir mani­fes­tais ran­kose, o ir vaiz­duoti juos vie­name paveik­sle nede­rėtų, juk indi­vi­dua­ly­bės negrupuojamos.

Tuo tarpu post­mo­der­ny­bės die­vy­bės žvel­gia į jus klau­siamu žvilgs­niu, pas­ku­tinį dvi­de­šimto amžiaus dešimt­metį meno tre­jybė nepa­rodė nei vie­nos vyrau­jan­čios ten­den­ci­jos, nei vie­nos į priekį besi­ver­žian­čios avan­gardo teo­ri­jos, nesu­pa­žin­dino nei su viena stan­dar­tus nusta­čiu­sia gru­puote, netgi nepri­statė pasau­liui nei vie­nos domi­nuo­jan­čios meniš­kos asme­ny­bės, kurią galė­tume paly­ginti su Pollock’u ar Bacon’u, jau nekal­bant apie Pisasso. Visos tai­syk­lės pasi­traukė be jokios prie­var­tos. Netgi pačios ambi­cin­gos meno teo­ri­jos atrodo švel­nios ir sun­kiai gali konsta­tuoti kaž­ko­kią uni­ver­sa­lią tiesą.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 5Komentarai
12345

  • Trumpas Metras