Žodis ekologija pastaraisiais metais naudojamas bene kiekvienoje pramonės ir nepramonės srityje, turbūt reikėtų pagalvoti, kurioje srityje ekologija dar nėra, arba nebandoma pritaikyti. Meno ir kūrybos sritis neatsilieka — čia ekologija atlieka svarų vaidmenį ne tik idėjinėje plotmėje, bet ir projekto įgyvendinimo bei komercializavimo sferoje. Eko idėjas diegiančios kompanijos vis dažniau atsiranda pirmaujančių ir sėkmingiausiai veikiančių sąraše. Šį kartą paliesiu architektūrą, o tiksliau lenkų architekto Robert Konieczny, kurio vienas projektų meno duobėje buvo pristatytas anksčiau, vieną iš naujausių darbų.

Namo užsakovas Lenkijos roko dainininkas, norėjo, jog namas būtų pastatytas ant šlaito, kurį supa nuostabus miškas. Sklypo plotas 180 kvadratinių metrų. Buvo svarbu kuo efektyviau išnaudoti turimos žemės plotą ir kuo išmaningiau išdėstyti namo funkcines zonas. Robert Konieczny pagarsėjęs kaip klasikinio atrijaus interpretuotojas. Kiekviename savo projekte jis pritaiko atrijaus idėją, tačiau ją transformuoja apvilkdamas postmodernizmo epochos apsiaustą. Šiame projekte taip pat pritaikyta atrijaus idėja, šiuo atveju įgavusi “OUTrial” pavadinimą. Šis “atrijus” išdėstytas namo viduje, kaip pusmėnulio formos kiemelis, jungiantis vidaus ir išorės erdves, būtent juo galima patekti į viršutinę namo dalį — poilsio zoną.

Pirmame paveiksle matome klasikinio atrijaus vaizdą, antrame transformuoto “OUtrial” vaizdą

Pastato projektas ypatingas ir tuo, jog siekiant išnaudoti kuo didesnį turimos žemės plotą, buvo sugalvota dalį šlaito, ant kurio statytas namas, nukasti ir taip įrengti dar vieną aukštą. Sekant šia idėja ir atsirado transformuoto atrijaus idėja, kuris jungia apatinę nukastame šlaite esančią namo dalį su aukščiau išdėstyta (zonas jungia įstrižai išdėstyti laiptai).

Kai kurie kritikai lygina tokį atrijaus transformavimą ir vidinius perėjimus į viršutinę pastato dalį su konservatorija. Juk konservatorijose turime iš pradžių papulti į pastato vidų ir tik vėliau jau būdami viduje kilti laiptais, jog papultume į viršutinę dalį. Užsakovui idėja išnaudoti šlaitą ir taip padidinti gyvenamų zonų plotą taip pat patiko, jis ne tik pritarė sumanymui ant stogo įrengti apželdintą poilsio zoną, bet ir paprašė suprojektuoti dar vieną mažesnę patalpą garso studijai.

Nuotraukoje matome apatinio aukšto vaizdą. Galima pastebėti apželdintus laiptus, kurie suteikia aplinkai jaukumo bei priartina projektą prie supamos aplinkos, bei didelę įstiklintą terasą (nukasto šlaito vietoje) per kurią atsiveria kerintis vaizdas į mišką. Jeigu tęstume kelionę po namą, rastume dar vienus laiptus vedančius į viršutinę poilsio zoną.

Mano manymu idėja ant stogo įrengti poilsio zoną yra itin sėkminga. Visų pirma tai leidžia namo gyventojams leisti saulėtas popietes gryname ore, grožėtis apylinkes supančiu mišku, tai vieta rengti piknikams su draugais, bendrauti, o ir stebėti gyventojus tampa nebe taip paprasta, kaip ant žemės.

Įdomus ir tas aspektas, jog minimalistinė, itin estetiška ir netgi sterili architektūra, šiame projekte sugretinama su gamta, pasiekiama tam tikra harmonija įleidžiant apželdintas zonas į architektūrinius sprendimus. Galima pastebėti, jog architektas R. Konieczny atkreipė dėmesį į landšaftą ir pasirinko savo sprendimus derinti su gamtos ir ekologijos tematikomis.

Ekologijos bumas gali sukelti ir nepasitenkinimo bangas, visgi, manau, tai, jog ieškomi kitokie sprendimai, o mūsų gyvenamas būstas derinamas su supančia aplinka bei gamta, yra itin įdomūs ir sėkmingi.

“Jeigu neapstatytas kambarys nėra gražus, kitoks jis niekada ir netaps. O geras kambarys niekada nebus toks gražus kaip būdamas tuščias.” — Torgrim Eggen.

Lenkijoje, Silezijos regione, netoli Opole miesto įkurtas „Aatrial House” ( Atrijaus namas). Namo autorius Robert Konieczny. Tai yra modernios architektūros pavyzdys. Namas nominuotas 2006 metų prestižiniam Mies van der Rohe‘s vardo apdovanojimui. Namas pripažintas metų namu.

Mies van der Rohe buvo vokiečių architektas, vienas iš Modernizmo architektūros pradininkų. Mies su kitais, po Antrojo Pasaulinio karo dirbusiais bendraminčiais, siekė sukurti naują architektūros stilių, kuris reprezentuotų laikmetį taip, kaip Gotikos ar Renesanso architektūra reprezentavo savo eras. Mies ištobulino „permatomą” pastatą, kurio laikanti konstrukcija pagaminta iš laibų plieno elementų, o lauko sienos iš stiklo lakštų. Savo pastatus jis vadino „odos ir kaulų” architektūra. Jis laikėsi ir propagavo racionalų priėjimą prie architektūros kūrimo proceso ir yra žinomas savo aforizmais „mažiau yra daugiau” ir „dievas yra detalėse”.

Pastato sklypas ant kurio statytas namas plotas yra 1 hektaras. Naudojamas grindų plotas užima 659,57 kvadratinių metrų. Tūris yra 2055 kūbinių metrų.
Privažiuojamąjį kelią nuo sodo architektai atskyrė „įleisdami” jį į sklypą, kurio didžiąją dalį teko pakeisti užpilant žeme. Privažiavimas, kertantis pastato rūsio lygį — neabejotinai svarbi šio projekto detalė, turinti ne tik funkcinę, bet ir dekoratyvinę paskirtį.
Namo plano pagrindinė forma yra kūbas. Viso namo eksterjeras ir interjeras sukurtas naudojant „kūbo transformacijos” idėją. Pasak architekto, beveik įmanoma išlankstyti visą namo planą su vieninteliu popieriaus lapu.

Namo plano viduryje yra uždara kūbo formos dalis — atrijas, jungiantis šonines namo dalis. Atrijaus fukcija šiame name praranda tradicinę reikšmę (Senovės Romoje jis tai buvo uždaras kiemas apie kurį buvo formuojamas pastatas, kiemas buvo skirtas ramiems pokalbiams ir poilsiui) ir kitaip vadinama „aatriju”. Tradicinio Romos namo orientacija i vidų šiuo atveju pakeičiama į išorę. Pirmo aukšto plano kairėje pusėje kubo formos dalyje yra įrengtas požeminis įvažiavimas ir laiptai, kylantys į pakalnę. Pirmo aukšto plane matome, jog ties „aatriju” formuojamos kitos namo funkcinės formos: garažas — į jį patenkama pravažavus po žeme, salonas — skirtas poilsiui ir svečių priėmimui, virtuvė, bei darbo kambarys.

Šio namo kompozicija yra uždara (vientisa) — ji formuojama pastato erdvę skaidant į dalis. Šio namo erdvė yra stačiakampis, kurį skaidant į dalis suformuojama vientisa kompozicija. Tai centrinė kompozicija, nes erdvės formuojamos apie centre esantį „aatrijų”.

Išorinio fasado kompozicijos dalių akcentavimui naudojamas kontrastas: Sunkus — lengvas t.y. namo sienos masyvios, atrodo sunkios palyginus su trapiu langų stiklu. Tačiau fasado spalva šviesi, ji suteikia masyvioms namo pastato sienoms lengvumo. Taip pat derinamos vertikalios — horizontalios formos, kurios taip pat itin išryškėja priekiniame fasade — fasado dalys sudarytos iš horizontalių stačiakampių, o langai iš vertikalių eilių. Šalia išorinio fasado įrengtas baseinas, kuris derindamasis su medžaiais kuria minimalistinę landšafto architektūrą bei pabrėžia horizontalumo — vertikalumo įspūdį. Pastebimas ir tamsos — šviesos efektas. Pastato sienos dažytos šviesia spalva kontastuoja su tamsesnio stiklo langais.

Išorinio fasado apatinei daliai būdinga griežta simetrija, tačiau viršutinėje dalyje, žaismingai keičiant stačiakampes dalis, sukuriama asimetrija.
Namo interjere ir eksterjere dominuoja 4 pagrindiniai elementai — betonas, stiklas, akmuo ir juodmedis. Dominuojančios spalvos yra juoda, balta ir pilka.

Atkreipkite dėmesį, jog šis namas dar unikalus ir tuo, jog pačio namo architektūrinis sumanymas derinamas su aplinka. Namas stovi gamtos apsuptoje vietoje, o dominuojantys ir erdvūs langai atveria ją namų gyventojams. Naudojamos medžiagos, bei koloritas galėtų pasirodyti netgi niūrūs, bet jie tiesiog nenustelbia gamtos, o prisiderina prie jos, nes visas išorinis landšaftas tarsi įsiskverbia į namo vidų suteikdamas jam spalvą ir akcentus.

Mūsų laikų architektūros uždavinys yra kuo labiau išsaugoti kraštovaizdį, prisitaikyti, nesudarkyti aplinkos charakterio. Šis namas puikus tokios architektūros pavyzdys. Šiame projekte nebuvo nieko atsitiktinio — tiek namo vidus tiek išorė yra preciziškai suplanuoti, siekiant sukurti ir atverti vaizdus, pabrėžiančius kontrastą tarp architektūros ir gamtos.

Funkcionalizmas yra dar nauja idealogija. Architektūroje ji pasireiškia paprastomis ir kukliomis proporcijomis, jų santūria darna. Taip pat šios šakos atstovai teigia, jog labai svarbi yra natūrali dienos šviesa, patenkanti į pastatą ir jos turėtų būti kuo įmanoma daugiau. Labai mėgstamos yra lengvos, besvarumo įspūdį pabrėžiančios medžiagos, konstrukijos kurios atrodo lyg pakibusios ore, neįžiūrimos. Vyraujančios medžiagos yra stiklas, akmuo, marmuras, juodmedis, betonas. Viskas daroma taip, kad būtų pašalinta bet kokia kliūtis, trukdanti prasiskverbti šviesai ir orui. Mūsų šiuolaikiniam pasauliui, kur kasdienybė yra perkrauta įvairiais dalykais ir kiekvienas kampas užgriozdintas skirtingiausiais objektais tokia architektūra ir jos pagrindu sukurti gyvenamiehi namai tampa atgaiva akiai ir sielai.