Žymės: šiuolaikinė architektūra

„Kuriu for­mas tie­siog kylan­čias iš mano vaiz­duo­tės ir atmin­ties. Esu aky­las ir sten­giuosi sukurti tokius pasta­tus, kurie nebūtų pana­šūs į kitus objek­tus. Labai svarbu skirti archi­tek­tū­ri­nes for­mas, kurios gali būti per­tei­kia­mos nuo­trau­kose ir pie­ši­niuose nuo tų, kurios supran­ta­mos tik esant pastato viduje, pajau­čiant, išgy­ve­nant.“ – drą­siai tei­gia archi­tek­tas Ben Ryuki, kurio kūrinį matote pir­mo­joje nuotraukoje.

Visada smagu klau­syti ir skai­tyti apie idė­jas, kurios prie­ši­nasi, sie­kia per­teikti kažką naujo, neįp­rasto ar int­ri­guo­jan­čio. Dažna jų paskir­tis būna ne tik nuste­binti ar sudo­minti, bet ir įkvėpti, būtent tokios idė­jos ar kūryba gali pas­ka­tinti nepa­leisti savo idėjų kurian­čiai asme­ny­bei. Deja Lietuvoje tokiu atvi­rumu ir pro­g­re­si­niu tobu­lė­jimu pasi­girti dar ilgai neteks, vien paklau­sius apie tokią skubą, pasi­bai­gus „chal­tū­ros“ sos­ti­nei nugriauti V. Urbonavičiaus „Krantinės arką“, kuri per­tei­kia šiek tiek kitokį este­ti­kos suvo­kimą nei įprasta (kuris užjū­rio menin­kams nebūtų nie­kuo ste­bi­nan­tis ar nau­jas), dar kartą patvir­tina apie mūsų visuo­me­nės aklumą, bukumą ir nenorą tobu­lėti bei moky­tis. Bet grįž­kime prie įdomes­nių temų.

Skaityti toliau