Žymės: šiuolaikinė tapyba

Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: lapkričio 8, 2011

Frieze Art Fair 2011 ir pasenusių hipių karta

Pasveikinkite mane sugrį­žus į rašan­čiųjų ratą… Taip, žinau, jog žadė­jau labai suak­ty­vėti dės­tant savo min­tis vir­tu­a­lioje erd­vėje, tačiau šiuo metu panašu, jog įklim­pau į didelį liūną, kuo­met pama­tau, išgirstu, sutinku ir susi­do­miu dau­giau dalykų nei kad turiu laiko jais pasi­da­linti su kitais, nors ir labai to noriu. Fotoaparato kor­telė per­pil­dyta, video įrašai nebe­telpa į hardą, kalen­do­rius vis akty­vėja, o gal­voje kar­tais viena min­tis stai­giai per­kerta kitą. Panikos kelti nesi­nori, pila­tės kvė­pa­vimo pra­t­imų daryti nemoku, tad tenka gau­dyti orą ir leisti sau tie­siog per­si­pil­dyti, tikin­tis, jog kaž­kurį momentą viską per­virš­kin­siu ir iššau­siu kokį best­se­lerį arba ne taip opti­mis­tiš­kai būsiu pri­versta imtis nepla­nuotų poil­sio atostogų.

Šiame straips­nyje noriu para­šyti apie šių metų Frieze Art Fair Londone, tačiau kai tik pra­dedu apie ją gal­voti, gal­voje iškarto suš­mės­čioja tik prieš savaitę užbaig­tas “Kūrybiškumo Kioskas” Lietuvoje, kurio metu lan­kan­tis po skir­tin­giau­sius mies­tus teko pajusti vie­tinį kūry­bos pulsą, nuo labai sėk­mingų kūrėjų, dir­ban­čių indust­ri­joje iki nere­alių darbų ir kine­ti­nių skulp­tūrų mažuose Telšiuose prie ežero, dis­ko­tekų, strip­tizo stulpo, “Pasimatymo” pice­ri­jos bei stul­bi­nan­čių gale­rijų, kurios visą dieną stūkso tuščios.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai
Įkėlė: Duobes Svecias | Įkelta: lapkričio 5, 2011

Atgal į ateitį: Lietuvos jaunieji tapytojai (I dalis)

Jonas Jurcikas. „Laiminga pabaiga”

“Tam, kad tapytų, žmogus turi tikėti tuo, ką daro, pri­si­imti vidinę atsa­ko­mybę. Būdamas apsės­tas galiau­siai patiki, kad tapyba gali pakeisti žmones. Bet nieko nega­lima pada­ryti be aist­ringo pasi­šven­timo. Geriau jau tada pamiršti šį rei­kalą. Nes iš esmės tapyba yra visiš­kas idio­tiz­mas.” — Gerhard Richter.

Tapyba mirusi. Tegyvuoja tapyba. Tapyba numirė ir pri­si­kėlė per pasta­ruo­sius pusan­tro šimto metų gal kokius tris kar­tus. Vieni pul­davo kruopš­čiai gri­muoti lavoną, o kiti ne mažiau aršiai kalė vinis į kars­telį. Tapyba yra mirusi lygiai taip pat, kaip mirusi lotynų kalba: nau­do­jama spe­ci­fi­niais atve­jais, entu­zias­tai jos mokosi, aplin­ki­niai gūž­čioja pečiais ir nela­bai supranta, kam jos išvis reikia.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 2Komentarai
Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: birželio 23, 2010

Interviu su parodos „Kintamumo žymės“ autoriais

kintamumo žymės
Edgaras Andriūnas

Birželio 24 dieną 19 val. „Menų centre“ (dau­kanto g. 28) bus ati­da­ryta dviejų jau­no­sios kar­tos meni­ninkų paroda „Kintamumo žymės“. Paroda kalba apie kin­tan­čias struk­tū­ras, for­mas, žmogaus ir jo aplin­kos bei daiktų trans­for­ma­ci­jas. Audrius Šidlaus­kas trans­for­ma­cijų suvo­kimą išreiš­kia nau­do­da­mas foto­gra­fi­jos tech­niką, tuo tarpu Edgaras Andriūnas pri­stato šiai tema­ti­kai sukur­tus tapy­bos dar­bus. Abu meni­nin­kai dirba kartu, nag­ri­nėja tas pačias tema­ti­kas ir sie­dami skir­tin­gas tech­ni­kas sie­kia išvys­tyti, auto­rių tei­gimu, iki bepro­ty­bės sukre­čian­čius vaiz­dus. Nors abu meni­nin­kai yra jau­no­sios kar­tos atsto­vai, tačiau kartu jie sten­giasi paro­dyti savo požiūrį į kūrybą bei jos patei­kimą žiūro­vui. Siūlome inter­viu su autoriais.

Gintarė Žitke­vi­čiūtė. Kaip pra­dė­jote kurti, kodėl pasi­rin­kote būtent tapy­bos ir foto­gra­fi­jos technikas?

Edgaras Andriūnas. Tapyba — tai beveik visas mano gyve­ni­mas. Aš ties ja gyvenu, ties ja alsuoju, ties ja pra­bundu, džiau­giuosi. Ji užima dau­giau­sia mano laiko. Jei jos nebūtų, aš būčiau tie­siog pil­kas žmogus. Mano tėvai nebuvo meni­nin­kai, bet jie gana anksti paste­bėjo, kad turiu meni­nių įgūdžių. Vidurinėje buvau visiš­kai nega­bus tiks­lie­siems moks­lams: mate­ma­ti­kai, fizi­kai bei che­mi­jai. Jei atsa­kymą rei­kė­davo gauti skai­čių, man išryš­kė­davo kaž­ko­kie neaiš­kūs sim­bo­liai. Baigęs vidu­rinę jau tvir­tai žino­jau, kad sto­siu į tapybą. Buvau tik­ras, kad tik­rai įsto­siu į Dailės Akademiją.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu, Vaizdas | 4Komentarai
Įkėlė: Duobes Svecias | Įkelta: kovo 1, 2010

Tapyba yra ritmas ir mąstymas vaizdais. Pokalbis su Kaziu Varneliu apie jo kūrybą

Varnelio muziejus

Nuotraukų auto­rius: Karolis Sabeckis

Vasario mėnesį Kazys Varnelis šventė savo devy­nias­de­šimt tre­čiąjį gim­ta­dienį. Alsėdžiuose gimęs, Kauno meno mokyk­loje, Vienos meno aka­de­mi­joje tapybą stu­di­ja­vęs meni­nin­kas išgar­sėjo Jungtinėse Valstijose (ten gyveno Čika­goje ir Stokbridže) savo deko­ruo­to­mis baž­ny­čio­mis ir, svar­biau­sia – op meno, mini­ma­lizmo sti­lis­ti­kai pri­ski­riama tapyba bei erd­vi­nė­mis konst­ruk­ci­jo­mis. Jo darbų yra šešiuose JAV muzie­juose, pri­va­čiuose rin­ki­niuose. Visą gyve­nimą K. Varnelis taip pat kolek­cio­navo įvai­rius su Lietuvos isto­rija ir kul­tūra susi­ju­sias ver­ty­bes, Vakarų Europos ir Tolimųjų Rytų meno eks­po­na­tus. 1998 metais meni­nin­kas ir kolek­cio­nie­rius grįžo į Lietuvą. Savo kūrybą ir kolek­ciją jis pado­va­nojo Tėvynei. Vilniuje vei­kia Kazio Varnelio namai-​muziejus (Lietuvos nacio­na­li­nio muzie­jaus filia­las), kuriuose K. Varnelis ir gyvena su savo žmona. Siūlome pokalbį su menininku.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu, Vaizdas | 3Komentarai
Įkėlė: Gintarė Žitkevičiūtė | Įkelta: sausio 14, 2010

Priit Pajos ir psichodeliniu šamanizmu įvardinta tapyba

Priit Pajos

Taip jau esti, jog kūry­bi­nėje plot­mėje gyvuoja mažiau­siai dvi sto­vyk­los — kla­sikų, supra­s­kite senojo meno mylė­tojų ir moder­nistų arba kitaip vadi­namų šiuo­lai­ki­nio meno atstovų. Tos gi dvi sto­vyk­los mėgsta regzti įvai­rias int­ri­gas, kovoti tar­pu­sa­vyje, papikt­žo­džiauti ir kitaip pra­links­minti savo ir aplin­ki­nių kas­die­nybę. Tačiau šį kartą kal­bė­sime ne apie juos, o apie tautą ar tiks­liau tau­tos atstovą, kuri mažų mažiau­siai api­bū­di­nama tokiais epi­te­tais kaip keis­toka ar neįp­rasta. Taip jau tur­būt atspė­jote, jog kalbu apie estus. Nori nenori, bet estus supa begalė mitų, tipažų, juo­ke­lių ir nuti­kimų. Panašu, jog tapy­to­jas Priit Pajos nėra išim­tis, o savo kito­niš­kumą jis išreiš­kia tapy­bos kalba, kuri tapo didžiau­sia mįsle ne tik kad kla­si­kos ar moder­nizmo mylė­to­jams, bet ir patiems ger­bia­mie­siems goti­kos specialistams.

Siužetai saky­tume pri­mena tūks­tan­čius kartų maty­tus iko­no­gra­fi­nius siu­že­tus, tūlam neke­lian­čius nieko dau­giau kaip nuo­bo­dulį, tačiau šio auto­riaus kuria­mas pasau­lis yra šiek tiek kito­niš­kes­nis, ryš­kes­nis, kitaip tai įvar­din­tas psi­cho­de­li­nis šama­niz­mas. Tiesą pasa­kius tokios tapy­bos šakos gir­dė­jusi dar nebu­vau ir šiek tiek abe­joju dėl tokio žodžių jun­gi­nio korek­tiš­kumo, tačiau skamba int­ri­guo­jan­čiai ir rei­kėtų paste­bėti, jog toks jun­gi­nys gero­kai pra­ple­čia pačios tapy­bos tech­ni­kos suvo­kimo ribas.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 6Komentarai
123

  • Trumpas Metras