Žymės: šiuolaikinis menas

Jau seno­kai keliu sau klau­simą – kas yra meni­nin­kas? Kūrybiškumas, savi­raiška, cha­rizma, talen­tas? Ar turint šiuos kri­te­ri­jus galima vadin­tis meni­ninku? Gal pakanka gimti meni­ninkų šeimoje, kur karta iš kar­tos mynė tuos pačius parodų take­lius, kur nuo mažens supo viso­kio plauko per­so­na­žai – rašy­to­jai, dai­li­nin­kai, reži­sie­riai ir užau­gus pasi­nau­do­jus pla­čiu pažin­čių ratu bei iš meni­ninkų šeimos pavel­dėtu talentu sėkmė ateina be dide­lių pastangų. Nieko neban­dau sumen­kinti, tie­siog ana­li­zuoju situ­aciją. Kaip paro­dyti save ir savo dar­bus, kaip pra­nešti pasau­liui apie kūrybą, kad ne tik kal­bėtų, bet ir pri­si­mintų? Žinoma, tra­di­cinė paroda išlieka pati­ki­miau­sias būdas, tačiau ar tik­rai efek­ty­vus? Po kiek laiko tampi pri­pa­žin­tas ir žino­mas be rekla­mos? Ar išsi­šo­kė­liš­kas pasi­ro­dy­mas, veiks­mas, kūri­nys nėra vie­nas iš pasi­rin­kimų, sten­gian­tis paro­dyti save visuo­me­nei ir lydint sėk­mei toliau kopti karje­ros laip­tais? Pavyzdžiui, vie­noje šalyje kilo skan­da­las, kai meni­nin­kas, pasi­ėmęs arbūzą ir jame išskap­ta­vęs skylę, bandė vie­šai san­ty­kiauti miesto centre. Žinoma, buvo susi­laukta ati­tin­ka­mos aplin­ki­nių reak­ci­jos: arešto ir bau­dos. Kaip bebūtų, toks nepa­aiš­ki­na­mas poel­gis jį išgar­sino ir toliau vis­kas klo­josi papras­čiau, t.y. kova po saule buvo leng­vesnė, nes dau­guma jau buvo gir­dėję apie meni­ninką. Visada galima pasi­rinkti papras­tesnį būdą save paro­dyti ir išreikšti, bet ar nekyla grėsmė būti pava­din­tam tie­siog išsi­šo­kė­liu, o ne talentu?

Skaityti toliau