Žymės: šiuolaikinis menas

Taivano dizaino savaitė

Taiwan Designer’s Week

Neseniai Taivane bai­gėsi dizaino savaitė. Mūsų akis patraukė vie­nas iš eks­po­natų skirtų lie­taus paro­dai. Kūrybinė grupė Kyouei Design sukūrė nesi­bai­gian­čią lie­taus lašų melo­di­jas gro­jan­čią plokštelę.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 1 Comment

Šventoji postmodernizmo trejybė kino asmenyje

Zhang Xiaogang

Zhang Xiaogang „A Big Family“ („Didelė Šeima“)

Šioje epo­choje, kurioje aš ir jūs gyve­name, ir kurioje nėra jokių atsa­kymų į klau­si­mus, nie­kas man nesu­truk­dys konsta­tuoti, jog prieš jus mato­mas tapy­bos kūri­nys yra iko­no­gra­fi­nis Meno paveiks­las. Šiame paveik­sle yra pavaiz­duota visa šven­toji tre­jybė — Menas tėvas, Menas sūnus ir Menas šven­toji dva­sia. Visų žvilgs­nis nukreip­tas tie­siai į jus ir pra­na­šauja apie Meno mirtį. Jeigu žvelg­tume atgal ir ban­dy­tume ana­li­zuoti šios Meno tre­jy­bės paveikslą moder­nizmo eroje, būtume išvydę asme­nis, pil­nus tik­rumo, nau­jo­vių, su kny­go­mis ir mani­fes­tais ran­kose, o ir vaiz­duoti juos vie­name paveik­sle nede­rėtų, juk indi­vi­dua­ly­bės negrupuojamos.

Tuo tarpu post­mo­der­ny­bės die­vy­bės žvel­gia į jus klau­siamu žvilgs­niu, pas­ku­tinį dvi­de­šimto amžiaus dešimt­metį meno tre­jybė nepa­rodė nei vie­nos vyrau­jan­čios ten­den­ci­jos, nei vie­nos į priekį besi­ver­žian­čios avan­gardo teo­ri­jos, nesu­pa­žin­dino nei su viena stan­dar­tus nusta­čiu­sia gru­puote, netgi nepri­statė pasau­liui nei vie­nos domi­nuo­jan­čios meniš­kos asme­ny­bės, kurią galė­tume paly­ginti su Pollock’u ar Bacon’u, jau nekal­bant apie Pisasso. Visos tai­syk­lės pasi­traukė be jokios prie­var­tos. Netgi pačios ambi­cin­gos meno teo­ri­jos atrodo švel­nios ir sun­kiai gali konsta­tuoti kaž­ko­kią uni­ver­sa­lią tiesą.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 5Komentarai

M. Duchamp, objekto menas ir kvietimas sudalyvauti dirbtuvėje

Iš kai­rės: Marcel Duchamp „Fontanas“; M. Duchamp „ Dviračio ratas“

XX a. pra­džia buvo tas lai­ko­tar­pis, kai meno pasau­lyje vyko didžiausi poky­čiai, prieš­ta­ra­vi­mai ir dis­ku­si­jos. Nuolat buvo keliami tokie klau­si­mai kaip „Kas yra menas? Kas padaro šį kūrinį meno kūri­niu? Kas yra meni­nin­kas?“. Marcel Duchamp į šiuos klau­si­mus atsakė pasi­nau­do­da­mas ne teo­re­ti­nė­mis sąvo­ko­mis, bet taik­lia iro­nija. Pirmoje iliust­ra­ci­joje matote du meni­ninko kūri­nius, pir­ma­sis — pisu­aras, eks­po­zi­ci­joje pava­din­tas fon­tanu, ant­ra­sis — vir­tu­vi­nės kėdės ir dvi­ra­čio rato kom­po­zi­cija. Šie kūri­niai išreiškė naują mąs­tymą tei­giantį, jog meno kūri­nys yra tik defi­ni­ci­jos bei susi­ta­rimo klau­si­mas. Pats meni­nin­kas, jo biog­ra­fija, jaus­mai neturi su tuo nieko bendra. M. Duchamp teigė, jog menas ski­riasi nuo papras­tos pre­kės tik tuo, jog yra eks­po­nuo­ja­mas ant paky­los gale­ri­joje, o ne ant pre­kysta­lio par­duo­tu­vėje. Galų gale menas yra pri­klau­so­mas tik nuo žiūrovo matymo taško. Tokios M. Duchamp dekla­ra­ci­jos XXa. sukėlė daug pasi­pik­ti­nimo, Lietuvoje dau­ge­liui pilie­čių, susi­du­rian­čių su pana­šia kon­cep­cija, vis dar kelia iki šiol, tačiau jas paneigti buvo ir yra sunku. Kas paneigs, jog tobulą moters figūrą pri­me­nan­tis simetriš­kas pisu­aras nėra kla­si­ki­nio meno mode­lio parodija?

Dviračio ratas, pisu­aras, bute­lių kabykla — visi šie objek­tai buvo atsi­svei­ki­ni­mas su seniai pri­im­tais este­ti­kos papro­čiais, sti­liumi ir sko­niu. Galiausiai buvo pra­bilta apie kitokį este­ti­kos suvo­kimą, taip M. Duchamp visai nesą­mo­nin­gai suteikė gali­mybę atsi­ra­sti moder­nios skulp­tū­ros isto­ri­jos užuo­maz­gai, o jo kont­ra­ver­siš­kas ir pasi­pik­ti­nimą kelian­tis požiū­ris toles­nių kartų buvo pri­im­tas kaip žavin­tis dide­lis pasi­se­ki­mas. Būtent tokio­mis aplin­ky­bė­mis atsi­rado „ready-​made“ sąvoka, įvar­di­janti indust­ri­nio var­to­jimo reik­me­nis, paky­lė­tus iki dai­lės kūri­nio lygio. Menininkai šią tech­niką nau­doja iki šių dienų, žinoma atsi­rado dau­gybė naujų pava­di­nimų ir api­brė­žimų, tačiau esmė modi­fi­kuoti mūsų kas­die­ny­bėje nau­do­ja­mus funk­cio­na­lius daik­tus ar suteikti jiems kitą reikšmę bei trak­tuoti juos kaip meno kūri­nius liko ta pati.

Skaityti toliau

Kategorija: Mes | 1 Comment

Birutė Letukaitė: „Ta stagnacija, vyraujanti Lietuvoje, baugina“

Birutė Letukaitė

Iš kai­rės: Birutė Letukaitė su cho­reo­grafe Barbara Bourget

Vieną gra­žią vasa­ros popietę labai nudžiu­gau turė­dama gali­mybę pabend­rauti su Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja Birute Letukaite. Tai žmogus, kurį vadina šokio vadovų siaubu, kiti vie­nin­te­liu žmogumi Lietuvoje, tik­rai išma­nan­čiu šiuo­lai­kinį šokį. Sakoma, kad Lietuvoje netu­rime kuo didžiuo­tis ypač kul­tū­ri­nėje ir meni­nėje erd­vėje. Birute Letukaitė yra asme­nybė, kurios var­das ir kūryba žinoma ir ver­ti­nama ne tik pas mus, bet ir pasau­li­nėje scenoje.

Kauno šokio teat­ras „Aura“ šiuo metu įsikū­ręs sena­mies­čio centre, Daukšos gat­vėje. Tai buvęs san­dė­lys, į kurį „Aura“ įsikėlė 1997 m., be medi­nių grindų (jos būti­nos jei nori turėti svei­kus sąna­rius), su dviem kolo­no­mis vidu­ryje nedi­de­lės salės, be dušų (su vienu kranu ir vienu tualetu), be per­si­ren­gimo kam­ba­rių, be vie­tos kos­tiumų ir deko­ra­cijų, archyvų lai­ky­mui, su vienu kam­ba­riu (ofisu), kuriame turėjo tilpti šeši žmonės ir visas įgytas tur­tas per pen­kio­lika metų.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu, Scena | komentuok

Emil Alzamora, skulptorius, bandantis žvelgti į ateitį

Emil Alzamora, iš kai­rės 1,2 pav. „Afterlife aftert­hought“ („Pomirtinė pavė­la­vusi min­tis“), 2005m.; 3pav. „Tether“ („Grandinė“), 2008m.

Jo skulp­tū­ros kaip nusi­lei­du­sios iš dan­gaus (ar ban­dan­čios ten patekti), nors auto­rius tikina, kad per tokią išraišką bando suprasti pačius žmones. Kūnas sie­ja­mas su siela, tačiau sie­lai lei­džiama pra­bilti per pačią formą išorėje. Tokios kom­po­zi­ci­jos pri­ver­čia žiūrovą susi­mąs­tyti ir paban­dyti jausmą suta­pa­tinti su mate­rija. Autorius dirba su įvai­rio­mis medžia­go­mis – gipsu, bronza, stiklu, vašku. Po meno stu­dijų bandė pabėgti nuo mokslų pasi­plau­kio­ji­mui į jūrą, bet susi­pa­žino su mer­gina, kurios tėvas dirbo su viena didžiau­sių pasau­lyje skulp­tūrų lie­jyklų Beacon’e, New York’e. Čia ir buvo žengti pirmi žings­niai kūry­bos link.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai
|<...10...1819202122...30...>|