Žymės: šiuolaikinis menas

Ptarmigan – atrišti nuo pastovių patalpų ar vienos valstybės

Pradėjau rašyti šitą tekstą, kai gal­voje vis dar ūžė po „Kūrybiškumo kio­sko“ ren­gi­nių. (Aikštinga nuo­mo­toja su puria che­mine šukuo­sena Vilniuje! Megan Fox pla­ka­tas, pri­riš­tas gran­dine prie medžio nacio sode­lyje Kaune! Vakarėlis pagal Barbra Streisand /​Elitinė pice­rinė „Pasimatymas“ Telšiuose! Susitikimas su Lietuvos underun­der­goundo žvaigž­dė­mis Šiau­liuose! Prašmatni rezi­den­cija Klaipėdoje!) Tačiau kelionė nebuvo vien apie gar­džias picas ir disko rutu­lius. Jauni kūrė­jai, su kuriais kal­bė­jausi, ne vien ste­bino savo kūri­niais, bet lai­kas nuo laiko pasi­da­lin­davo ir prob­le­mo­mis, su kurio­mis susi­du­ria. Nuolat besi­su­kanti tema – apie erd­ves. Vingrybės, kaip gauti patal­pas darbų eks­po­na­vi­mui, gale­rijų vadovų požiū­riai ir amži­nas klau­si­mas, ką daryti, jei noriu išva­žiuoti kur nors toliau ir ne vien tam, kad padir­bė­čiau salotų rūšia­vimo fabrike?

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu | 2Komentarai

Bas Jan Ader, išmokyk mane nukristi

Prieš porą savai­čių ant devy­naukš­čio stogo kaž­ku­riame iš Kauno mie­ga­mųjų rajonų su atsi­tik­ti­niais drau­gais gėriau labai pigų vyną. Kartu su alko­ho­liu mano krau­jyje tekėjo sal­dus lais­vės pojū­tis, kurio man, kaip ne vie­nam die­nas nak­tis lei­džian­čiam siau­rose Vilniaus sena­mies­čio gat­vėse, taip trūko. Pamenu, kai, tur­būt, to vidi­nio jutimo pas­ka­tin­tas, atsi­sto­jau ant briau­nos, norė­da­mas pažvelgti žemyn.

Aš nebi­jau aukš­čio, tačiau tąkart išsi­gan­dau kai ko kito – gali­my­bės atsi­spirti nuo stogą juo­sian­čios skar­dos ir nugar­mėti žemyn devy­nis paprasto gyve­nimo aukš­tus, tos žemiš­ko­sios kome­di­jos ratus.

Žengiau žingsnį atgal ir įsijun­giau į užnu­ga­rėje vyks­tantį vaka­rėlį, tačiau šis jaus­mas manęs nebe­a­p­leido. Negalėjau suprasti, ar baisu kri­sti ar pasiekti žemės pavir­šių, ar kri­ti­mas pasi­ren­ka­mas ar pasi­renka tave. Galų gale tai, kad pasi­trau­kiau dėl gali­my­bės, reiš­kia, jog to norė­jau, tik sau nelei­dau. Ką apie tai pasa­kytų Bas Jan Ader?

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai

Gaidos“ dilema: ko nori ausys ir ko geidžia akys

Praslinko visas laiko deš­ri­ga­lis, o aš vis nie­kaip nega­liu iškan­kinti šito teksto. Teisingiau – mane kan­kina žiauri dilema. Ką para­šyti apie labiau­siai lauktą muzi­kinį metų įvykį (kurio atgi­mimo kas­met lau­kiu labiau nei fenikso)? Ką parašyti?

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas | 2Komentarai

Pasitaškom muzika?

„Vakar savo dukry­tei pasa­kiau, kad eisim klau­sy­tis kon­certo į baseiną. Ji manim dar iki šiol netiki!“, – nugirstu entu­zias­tingą pokalbį kole­džo kori­do­riuje. Ėmiau gal­voti apie van­dens ir muzi­kos para­le­les ir vis ban­džiau įsivaiz­duoti… Fortepijonas baseine? Visas orkest­ras baseine?! Net lakiau­sia vaiko fan­ta­zija nesu­ge­bėtų sukurti tokio kon­certo mode­lio! Pasirodo, svar­biau­sia gal­voje turėti idėją, o visos jai įgyven­dinti rei­ka­lin­gos aplin­ky­bės lyg nek­viesti dru­ge­liai nutu­pia ant peties. Jau spė­jusi pažinti Mančesterio miestą ir meno troš­kulį vie­ti­nių žmonių gyve­ni­muose labai apsi­džiau­giau suži­no­jus apie tokią savo kole­džo iniciatyvą.

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas | 2Komentarai

Remotewords arba siurprizai virtualioje erdvėje

In art we trust“ („Mes tikime menu“), menų cent­ras (FUHRWERKSWAAGE Kunstraum) Kiolne, Vokietija. Žodžiai Jochen Heufelder

Vis dar rašai žinu­tes pasau­liui Facebook’e ant sie­nos ir ste­biesi, kad tavo glo­ba­lios ir itin svar­bios min­tys nieko nedomina?

Deja, turiu nuliū­dinti, nesėk­min­gai atsi­lieki. Mes per­si­ke­liam ant stogo. To su čerpėm, kur lai­pioja drą­sesni kati­nai ir kur papras­tai mūsų žvilgs­niai beveik neuž­klysta. Bent jau apčiuo­pia­moje realybėje.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 4Komentarai