Žymės: šiuolaikinis menas

Christian Marclay siužetas – Laikas

The Clock, 2010. Nuotrauka B. Paplauskaitės

Kartą sustab­džiau savo draugą, kal­bantį apie aki­mir­kas, klau­simu – O tai kiek trunka toji aki­mirka, a? Žinote, kaip laiko vie­ne­tas – sekundė, minutė, valanda. Tarytum kaž­ku­riame iš mūsų pasau­lių lai­kas skai­čiuo­tųsi aki­mir­ko­mis. Ir, pasi­rodo, skaičiuojasi.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 5Komentarai

Apie užparazituotą Fluxus, infantilus ir nupiepusius kuratorius

Straipsnis para­šy­tas dviejų auto­rių — pirma dalis Monikos Kalinauskaitės, antra — Gintarės Žitkevičiūtės.

Pirma dalis — Monika Kalinauskaitė.

Fluxus yra toks daly­kas, kuris šian­dien plėšo mane į visas puses, kol ver­čiau pasi­duodu ir nulei­dus ran­kas einu ramiai negal­voti. Pabudus tauta ošia įvai­riais fluxu­sais ant kiek­vieno kampo. Teoriškai, turėtų būti sva­jonė ir šventė, nes visą­laik tikė­jau, kad fluxus yra gerų žmonių kūryba geriems žmonėms — nebi­jan­tiems šypso­tis, nusi­šne­kėti ir sap­nuoti atmerk­tom akim. Tai kaip čia yra, kad neska­la­vau aša­rom iš Vilniaus pabė­gu­sios Fluxus “minis­te­ri­jos” grindų, nelaks­čiau pas­kui Fluxus tro­lei­busą, o išgir­dus, tiks­liau, pama­čius nau­jieną apie Insanitus numa­tomą Fluxus barą išlei­dau kaž­kokį prismaugtą ir nela­bai džiaugs­mingą garsą? Ne, netu­riu tem­pe­ra­tū­ros. Čia, matyt, kaž­kas kita.

Skaityti toliau

Kategorija: Tekstas | 34Komentarai

Servataguse Muusika” festivalis Taline: kreiva, įdomu ir tikra

Kelionę pra­dė­jom su daug­maž 3,54 euro ir be nusta­ty­tos nak­vy­nės vie­tos („Coutch Surfinge skai­čiau kad kaž­kur sena­miesty yra bur­le­skos teat­ras – kaba­re­tas kuriame pri­ima nak­voti!”, – tai kaž­ko­dėl skam­bėjo kaip neblo­gas pla­nas). Gana logiš­kas spren­di­mas buvo tuos pini­gus inves­tuoti į porą puo­de­lių kavos, kadangi mais­tas kaip kon­cep­cija nėra labai įdomus, juo labiau, kad turė­jom keis­tos for­mos sumuš­ti­nių. Kurį laiką paklai­džio­jam Taline ir pate­kom į laiko duobę, nes Estijoje vis­kas vyksta lėtai – sek­ma­dienį atrodė, kad mieste pra­lei­dom bent kelis metus, o fes­ti­va­lis nie­ka­dos nesibaigia.

Skaityti toliau

Kategorija: Garsas | 4Komentarai

Frieze Art Fair 2011 ir pasenusių hipių karta

Pasveikinkite mane sugrį­žus į rašan­čiųjų ratą… Taip, žinau, jog žadė­jau labai suak­ty­vėti dės­tant savo min­tis vir­tu­a­lioje erd­vėje, tačiau šiuo metu panašu, jog įklim­pau į didelį liūną, kuo­met pama­tau, išgirstu, sutinku ir susi­do­miu dau­giau dalykų nei kad turiu laiko jais pasi­da­linti su kitais, nors ir labai to noriu. Fotoaparato kor­telė per­pil­dyta, video įrašai nebe­telpa į hardą, kalen­do­rius vis akty­vėja, o gal­voje kar­tais viena min­tis stai­giai per­kerta kitą. Panikos kelti nesi­nori, pila­tės kvė­pa­vimo pra­t­imų daryti nemoku, tad tenka gau­dyti orą ir leisti sau tie­siog per­si­pil­dyti, tikin­tis, jog kaž­kurį momentą viską per­virš­kin­siu ir iššau­siu kokį best­se­lerį arba ne taip opti­mis­tiš­kai būsiu pri­versta imtis nepla­nuotų poil­sio atostogų.

Šiame straips­nyje noriu para­šyti apie šių metų Frieze Art Fair Londone, tačiau kai tik pra­dedu apie ją gal­voti, gal­voje iškarto suš­mės­čioja tik prieš savaitę užbaig­tas “Kūrybiškumo Kioskas” Lietuvoje, kurio metu lan­kan­tis po skir­tin­giau­sius mies­tus teko pajusti vie­tinį kūry­bos pulsą, nuo labai sėk­mingų kūrėjų, dir­ban­čių indust­ri­joje iki nere­alių darbų ir kine­ti­nių skulp­tūrų mažuose Telšiuose prie ežero, dis­ko­tekų, strip­tizo stulpo, “Pasimatymo” pice­ri­jos bei stul­bi­nan­čių gale­rijų, kurios visą dieną stūkso tuščios.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 3Komentarai

Bohemos mirtis

*Bohema — laisvi meni­ninkų susi­ėji­mai, nela­bai pai­sant visuo­me­nės eti­keto reikalavimų.

Pradėkim sąži­nin­gai – nuo pra­džių pra­džios. Nemažas gaba­las mano vai­kys­tės pra­bėgo Klaipėdos „Bohemoje“. Toje vie­toje, kur rink­da­vosi ne patys atsa­kin­giausi esami ir tuo metu dar būsimi Klaipėdos tėvai. Tokiu pava­di­nimu pačiame sena­miesty gyvavo gale­rija ir bariu­kas. Bariuku vadinti gal ir drąsu – sta­liukų ten tilpo koks vie­nas ar du, to nepa­menu, bet tik­rai buvo apva­lus baras, kuris, kaip dabar gal­voju, atliko vieną pag­rin­di­nių tos ste­buk­lin­gos vie­tos kar­mi­nių funk­cijų. Ten tėve­liai sma­giai gurkš­no­davo, o vai­ku­čiai laks­ty­davo ant pievelės.

Skaityti toliau

Kategorija: Tekstas | 9Komentarai
|<...23456...102030...>|