Vilniuje gausu festivalių.
Ir visi jie – išskirtiniai.
Ne šiaip sau pasirinktos meno šakos sukauptų turtų demonstracija varguoliams.
Dažniausiai tie festivaliai – tai savotiškas langas, per kurį galima plačiau pasižiūrėti į pasaulį, iš arti pamatyti tokius dalykus, apie kurių egzistavimą (jei nesi tos srities specialistas) net neįtarei.
Pirmą kartą susidūrusi su „Ship of fools“ nesupratau nei kas tai per žmonės, ką jie veikia ir kaip gyvena. Žinoma, teisindama savo neįžvalgumą turėčiau pridurti, jog pirma pažintis su laivo aktoriais įvyko jau po vidurnakčio, gurkšnojant ouzo (anyžinė degtinė) keistai dekoruotame laive. Visi labai draugiški, laisvai bendraujantys ir atviri — netrukus buvo surengta ir ekskursija po laivą. Kitą dieną aplankius jų pasirodyme, atsiskleidė daugiau detalių apie šį olandų projektą, plaukiojantį po pasaulį.
Vasario 22 dieną Kauno Kameriniame teatre vyko režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo bei meno vadovo Stanislovo Rubinovo jubiliejinis vakaras. Režisierius šventė 80-ąjį gimtadienį bei savo kūrybinės veiklos 60-metį.
Dažnai iš žmonių, o dar dažniau iš teatro žmonių išgirstu, jog Kauno kamerinis teatras turi kažkokią malonią, šildančią, kūrybišką aurą. Tuo įsitikinau ir pati. Kiek kartų man jau teko sėdėti dienos metu fojė ir klausytis malonios tylos, kurią kartas nuo karto suvirpina scenoje berepetuojančių aktorių balsai. Kiek kartų jau teko ateiti į teatrą ir pajusti šiltą, draugišką ir netgi šeimynišką atmosferą. Pasak Kauno kamerinio teatro režisieriaus Stanislovo Rubinovo, patį žodį teatras galima suprasti labai įvairiai. Tai gali būti pastatas, tai gali būti ir žmonių kolektyvas, kurie kuria sceninį meną, ir netgi vienas žmogus, kuris per savo personažą gali atlikti savotišką išpažintį, parodyti save, savo mintis ir taip kurti teatrą. Pats režisierius į pirmą vietą iškelia žmonių kolektyvą, kurie kūrybos procese tampa savotiškais vienminčiais, „juos idealiu atveju jungia bendros idėjos, bendras estetinis pasaulio supratimas“. Būtent apie tokius dalykus ir kalbėjausi su režisieriumi Stanislovu Rubinovu vieną lapkričio popietę.
Greta Klimavičiūtė-M. kalbina režisierių Stanislova Rubinovą.
„Keblu – kebliau – kebliausia”, — trečiojo laipsnio tematika bet kurioje meno srityje negauna vidutiniškų vertinimų. Arba kūriniai stipriai kritikuojami, arba sulaukia ypač pozityvių komentarų. Jei greta stovi politika, skirtumas tarp vertinimų dar ryškesnis. Spalio pabaigoje Stokholme įvykusi spektaklio „Kitoje veidrodžio pusėje“ premjera pristatė būtent tokį darbą. Lapkričio 11 dieną (penktadienį) „Menų spaustuvėje“ spektaklis bus rodomas antrą – greičiausiai paskutinį kartą. Proga tad vienintelė, juo įdomiau pakalbėti su dviem jo kūrėjomis – dramaturge Gabriele Labanauskaite ir režisiere AnnaLina Hertzberg.
Gabrielę pirmiausiai norisi sieti su audiovizualinės poezijos festivaliu „Tarp“, kol kas vieninteliu Lietuvoje, pristatančiu modernias lyrikos formas. Greta yra ir „AVaspo“, vėlgi tarpdisciplininis projektas, neseniai pristatęs pirmą savo klipą, žinoma, ne mažiau svarbios sritys – dramaturgija, literatūros kritika, poezija. AnnaLina Švedijoje dirba režisiere ir dramaturge, yra alternatyvaus teatro „Drammalabbet“ vadovė, sukūrusi ir pastačiusi keletą pjesių, taip pat dirbanti Karališkajame Dramos teatre.
Meno Duobė nusprendė sudalyvauti Login 2012 balsavimuose už geriausią nekomercinę organizaciją ir prašo visų mūsų skaitytojų už mus pabalsuoti ir palaikyti čia. Nepamirškite pasidlainti ir su draugais, skleiskime kūrybiškas idėjas! [...]
Meno Duobė yra bendruomenė, nuolatos atvira naujoms individualybėms bei įdomiems žmonėms, norintiems prie mūsų prisijungti. Keleta kartų per metus mes organizuojame rašytojų bei naujų menininkų atrankas, tačiau kartais išskirtines asmenybes priimame ir be specialaus grafiko. Jeigu tu domiesi rašymu ir manai, jog tavo stilius bei [...]
Meno Duobė tik ką pristatė savo skaitytojams mūsų elektroninę krautuvę, kur galima bus rasti leidinių apie šiuolaikinį meną, menininkų kūrinių ir įvairių kūrybiškų daiktų. Visi daiktai yra sukurti mūsų menininkų, perfotografuoti mūsų fotografų bei atrinkti mūsų komandos. Mes domimės įdomiais, kokybiškais bei ekologiškais daiktais, tad [...]
Šį projektą Meno Duobė įgyvendino 2010 metais. Mūsų komanda gavo galimybę išnaudoti Sovietų Sąjungos laikų modernistinės architektūros pastatą Kauno centre. Tai didelis pastatas su scena, erdvia fojė bei antru aukštu, tinkančiu ekspozicijoms ir tarpdisciplininiams projektams. Mes pastatą išdalinome į funkcines zonas, įrengdami skaitymo kampą pirmame [...]
Meno Duobė dalyvavo Tarptautinėje Muziejų Naktyje ir ta proga Kaune surengė renginį Video Atmosfera, kuris truko visą naktį. Lankytojai buvo kviečiami užsukti į Menų Centrą, atsigerti arbatos, pažaisti stalo žaidimų, pabendrauti bei pamatyti įvairių menininkų video darbus, išsidėsčiusius per du pastato aukštus. Tai buvo labai [...]
Meno Duobė tiki, jog kūrybiško miesto idėja bei socialinių erdvių tobulinimas yra labai svarbūs faktoriai miesto vystymuisi. Vienas mūsų tikslų yra dirbti su apleistais pastatais ir erdvėmis bei prikelti juos naujam gyvenimui, išnaudojant visus įmanomus resursus. Projektas Kūrybinė Erdvė Fontane buvo įgyvendintas 2010 metais Kaune. [...]
Mes stengiamės visuomet nurodyti teisingą vizualinės medžiagos autorystę, tačiau kartais tai padaryti yra sudėtinga dėl nenurodytų šaltinių. Jeigu pastebėjote neteisingą autorystę ar savo darbą, prašome su mumis susisiekti ir mes su malonumu paskelbsime tinkamą autorystę. Visi straipsniai Meno Duobėje yra sukurti Meno Duobės rašytojų, mes nesisaviname jokios medžiagos naudotos kaip papildoma informacija, straipsnio turiniui.
puka » Fotodienoraštis: Šviesos Išmestis
Stojamieji į architektūrą » Vieneri metai VGTU, arba kaip aš neišmokau architektūros
ernestas » Įvykis ne tik dėl vaizdo
Agne » Įvykis ne tik dėl vaizdo
Aleksandr Pasevin » Tyliai keliaujančios knygos