Žymės: tapyba

Lee Ho-​Ryon moters dvikonstrukcijos

Nors šiuo­lai­ki­nės visuo­me­nės kri­ti­kai pastebi, kad kul­tū­riš­kai koduota lytis, jos vaid­muo, nor­mos, mode­liai, api­brė­ži­mai, o paga­liau ir aiš­kiai api­brėž­tas lyti­nis iden­ti­te­tas nyksta, aplink vis daž­niau paste­biu nebe nau­jus mėgi­ni­mus dekonst­ruoti moters lyties vaiz­di­nius į kelian­čius atme­timo reak­ciją, pasi­š­lykš­tė­jimą. Korėjiečių meni­ninko Lee Ho-​Ryon tapy­bos dar­bai su dvi­gubu išlai­kymu iro­niš­kai klau­sia, ko ver­tos šios dekonst­ruk­ci­jos, jei mėgi­ni­mas panai­kinti priešpriešą tarp vyro ir moters ištrina tarp jų ribas.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | komentuok

Kūrybiškumo Kioskas: Interviu su Ugnium Ratniku

Nuotraukos Ugniaus Ratniko

Sveikas, Ugniau, smagu su tavimi susi­pa­žinti arti­miau, taigi pir­ma­sis klau­si­mas, žinome, jog dirbi su įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis, gal gali papa­sa­koti apie tai pla­čiau? Nuo ko pra­dė­jai, kaip kelia­vai pir­myn ir ar turi mėgiamiausią?

Nuo ko pradėjau?

Pamenu save kokiu trijų metukų, mane guldo mūsų namų salone, vasara šilta, ką tik dažy­tos sie­nos, o mie­ge­lis neima… imu pieš­tuką ir pra­dedu. Marginu sie­nas brūkš­niais , lini­jom, sutei­kiu joms erdvę, hori­zontą. Taip ir pra­dė­jau. Baigus šešias kla­ses, mama nutarė, kad man lai­kas eit į dai­lės mokyklą. Pamenu tą vasa­ros rytą, kai įtem­pęs jėgas sten­giausi pra­migt dai­lės egza­miną — neno­rė­jau jokių egza­minų, jokios dai­lės. Paskambino kla­sioko mama ir klau­sia, ar Ugnius eina? Op iš lovos, eina. Keturi metai, kupeta tokių blan­kių blan­kių, melan­cho­liškų pie­ši­nė­lių ir dar blan­kes­nių akva­re­lių. Išėjau „aka­de­minę” prog­ramą vaikams.

Skaityti toliau

Kategorija: Interviu | komentuok

Akmenų sodas. Viskas, kas galėtų būti, galėtų būti gražu

K. Gaitanži. „Dead Rock Star“, kad­ras iš video.

Olgos Dedovos pamąs­ty­mai po apsi­lan­kymo Konstantino Gaitanži „Dead rock star“, Henriko Čerapo bei Algimanto Černiausko „Jaunojo gita­risto mei­lės dar­že­lis“ parodų atidarymuose.

Kas gi tas raus­va­skruos­tis jau­nuo­lis, ką tik įsto­jęs į Vilniaus dai­lės aka­de­mi­jos tapy­bos kate­drą? Kokios sva­jo­nės ir fan­ta­zi­jos turėtų lyg psi­cho­de­li­nė­mis vai­vo­rykš­tės spal­vo­mis per­si­mai­nan­tys vabz­džiai kni­bž­dėti jo gal­voje, kokios svai­gi­nan­čios auk­si­nės pra­ra­jos prie­šais jį atsi­ve­ria, šitiek kil­naus nuo­po­lio, gar­bėt­roš­kiško aske­tiš­kumo ir sal­daus nai­vumo jo nuo­spren­dyje padėti jauną galvą ant kūry­bos altoriaus.

Skaityti toliau

Kategorija: Tekstas | komentuok

Atgal į ateitį: Lietuvos jaunieji tapytojai (I dalis)

Jonas Jurcikas. „Laiminga pabaiga”

“Tam, kad tapytų, žmogus turi tikėti tuo, ką daro, pri­si­imti vidinę atsa­ko­mybę. Būdamas apsės­tas galiau­siai patiki, kad tapyba gali pakeisti žmones. Bet nieko nega­lima pada­ryti be aist­ringo pasi­šven­timo. Geriau jau tada pamiršti šį rei­kalą. Nes iš esmės tapyba yra visiš­kas idio­tiz­mas.” — Gerhard Richter.

Tapyba mirusi. Tegyvuoja tapyba. Tapyba numirė ir pri­si­kėlė per pasta­ruo­sius pusan­tro šimto metų gal kokius tris kar­tus. Vieni pul­davo kruopš­čiai gri­muoti lavoną, o kiti ne mažiau aršiai kalė vinis į kars­telį. Tapyba yra mirusi lygiai taip pat, kaip mirusi lotynų kalba: nau­do­jama spe­ci­fi­niais atve­jais, entu­zias­tai jos mokosi, aplin­ki­niai gūž­čioja pečiais ir nela­bai supranta, kam jos išvis reikia.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 2Komentarai

Šaudymas ir nenuobodžios parodos

Idėja para­šyti apie meni­ninką pra­var­džiuo­jamą Charming Baker visų pirma kilo pama­čius nuo­tai­kingą paro­dos ati­da­rymą, spin­du­liuo­jantį gera atmos­fera ir įdomiu parodų orga­ni­za­vimo požiū­riu. Netrukus pama­čiau ir keletą darbų, kurie galima drą­siai pasa­kyti yra ganė­ti­nai madingi ir komer­ci­niai, o galiau­siai suži­no­jau, jog Baker tie­siog šaudo į savo dar­bus, ką gi meno žudi­kai ir žmonės ver­čiau laiką lei­džian­tys pub’e nei VIP vaka­rė­liuose visuo­met buvo viena mano aistrų.

Skaityti toliau

Kategorija: Vaizdas | 4Komentarai
12345...>|